"Šiaulių" klubo gerbėjai, Jūsų dėmėsiui interviu su ilgamečiu "Šiaulių" klubo vidurio puolėju Audriumi Danusevičiumi, kuris pasidalino savo atsiminimais apie įsimintniausias rungtynes, varžovus, patarimais jauniesiems krepšininkams bei simboliniu "Šiaulių" komandos visų laikų penketu.

- Audriau, profesionaliame krepšinio pasaulyje praleidote daugybę metų. Kodėl ir kada pasirinkote profesionalaus krepšininko kelią?

- Profesionaliai krepšinį pradėjau sportuoti atsitiktinai. Į Šiaulius atvykau studijuoti KTU ŠF (tuomet - Kauno technologijos universitete Šiaulių fakultete). KTU buvo rengiamos studentų krepšinio varžybos. Ten mane pastebėjo a.a. treneris Banza ir pakvietė pasitreniruoti į naujai kuriamą Šiaulių „Policijos“ komandą. Taip ir pradėjau krepšininko karjerą.

- Už „Šiaulių“ komandą esate sužaidęs beveik 400 oficialių rungtynių. Kurias išskirtumėte kaip pačias įsimintiniausias (gal jų buvo ir keletas)?

- Išskirtiniausios - tai pirmas LKL bronzos medalis prieš Alitos „Alita“ (2001-05-23, lemiamos rungtynės laimėtos 97:62), pirmas bronzos medalis BBL prieš „Ventspils“ (2005-04-16, pergalė 97:87) komandą, varžybos su Maskvos „CSKA“ (2000-11-11, pralaimėta 81:91).

- Per visą profesionalaus krepšininko karjerą legionieriaus duonos ragavote tik vieną sezoną (Lenkijoje) ir vėl grįžote rungtyniauti į „Šiaulių“ ekipą. Kodėl pasižymėjote tokia ištikimybe Šiaulių miestui ir komandai?

- Pirmiausia, „Šiauliai“ visada pasižymėjo gera atmosfera kolektyve, gerais treneriais, laiku įsipareigojimus vykdanti organizacija, o, be to, čia buvo ir yra mano namai.

- Jūsų nuomone, kodėl dabartiniai jaunieji krepšininkai nebeturi sentimentų komandoms, nori keisti komandas vis dažniau ir greičiau?

- Dabar kiekvienas jaunas žaidėjas turi krepšinio agentus. Sužaidus gerą sezoną, krepšininkas dažnai tampa per brangus savoms komandoms. Jauni krepšininkai nori iš karto užsidirbti gyvenimui, bet dažnai būna, kad išėjęs į stipresnę komandą dažnai „trina“ suolą, o ne žaidžia, kas jaunam krepšininkui yra labai svarbu. Jaunieji krepšininkai turėtų pilnai atsiskleisti savo miesto komandose ir, jeigu tu būsi labai geras, tavęs norės ir Kauno „Žalgiris“, ir Madrid „Real“, ir New York „Knicks“.

- Nors buvote gana žemo ūgio vidurio puolėjas, tačiau „Šiaulių“ komandoje per vienerias rungtynes (2003-04 m. Valmieroje) esate atkovojęs 17 atšokusių kamuolių (1-4 vietos klubo istorijoje). Ar dar yra likę prisiminimų iš šių rungtynių ir kas dažniausiai lemdavo Jūsų sėkmingą kovą po krepšiu, nors ir nusileidžiant varžovui ūgiu?

- Šios rungtynės jau pasimiršo. Nors, kai žaidžiau Lenkijoje, Europos taurėje prieš „Ventspils“ komandą, esu atkovojęs 19 kamuolių - tai mano rekordas. Turbūt sėkmingai kovoti dėl kamuolių su aukštesniais varžovais padėdavo fizinė jėga ir gamtos „padovanotas“ kūnas.

- 1999-2000 m. sezone „Šiaulių“ komanda iškovojo pirmuosius LKL bronzos medalius, tačiau pats komandai padėjote tik R.Koračo taurės turnyre. Ar pačiam buvo įteikti bronzos medaliai? Kokie pačio prisiminimai iš pirmojo bronzinio „Šiaulių“ komandos sezono?

- Pačio pirmojo „Šiaulių“ iškovoto bronzos medalio neteko pačiupinėti, nes tuo metu buvau paskolintas Šiaulių „Policijos“ (LKAL) komandai. O pats pirmasis mano iškovotas LKL bronzos medalis buvo sekančiais metais (2000-01 m.) Alytuje, kur nugalėjome „Alitą“.

- Koks būtų Jūsų simbolinis „Šiaulių“ komandos visų laikų startinis penketas?

- Sunku išskirti, bet gal: R.Giedraitis, N.Zeisloft, M.Kuzminskas, V.Praškevičius, L.Birutis.

- Kokius paminėtumėte išskirtiniausius varžovus, sutiktus krepšinio aikštelėje ir kuo jie buvo ypatingi?

- Prisimenu, kai žaidėme su Maskvos „CSKA“, dar jaunas A.Kirilenka iš vietos nuo „ūso“ įdėjo per mūsų žaidėją. Patiko T.Beard, kuris taip pat nedidelio ūgio kaip centras, bet turintis puikią uoslę atkovoti kamuolius.

- Kokius didžiausius pokyčius išskirtumėte dabartiniame krepšinyje ir krepšinyje Jūsų profesionalaus sportininko metais?

- Šiandieninis krepšinis greitėja, dažnai remiamasi fizine jėga. Mūsų laikais daugiau remdavomės komandiniais veiksmais, treneriai mokydavo gerą perdavimą perduoti, pamatyti laisvą komandos draugą. Bet vienas dalykas išlieka tas pats - reikia pataikyti į krepšį.

- Ar dar rungtyniaujate mėgėjiškai vietinėse krepšinio lygose ar turnyruose?

- Ne, nerungtyniauju jokiose vietinėse krepšinio lygose ar turnyruose. Jaučiasi operuoto kelio padariniai. Formą palaikau sporto klubuose, kilnodamas svorius.

- Su kuo ir kiek dažnai palaikote ryšius su kitais bronzinės kartos „Šiaulių“ komandos žaidėjais?

- Daugiausia laiko praleidžiu su R.Vaičiūnu, nes dirbame viename darbe. Susiskambiname ir pasimatome su V.Pauliukėnu. „Šiaulių“ rungtynėse susitinkame ir su S.Biručiu, ir su R.Giedraičiu.

- Dažnai tenka Jus matyti stebintį „Šiaulių“ komandos rungtynes praėjusiuose sezonuose. Kaip įvertintumėte praėjusį 2017-18 m. sezono komandos pasirodymą?

- Įvertinčiau 9 (iš 10).

- Kokį įspūdį palieka dabartinė „Šiaulių“ komandos vasara ir naujieji komandos veidai?

- Šiaulių komanda dar tik formuojama, bet dabar jau matoma, kad bus remiamasi jaunais žaidėjais. Treneris A.Sireika puikiai moka motyvuoti ir uždegti jaunus žaidėjus kovai krepšinio aikštelėje. Ką ir matėme praeitą sezoną.

- Jūsų sūnus Paulius sėkmingai rungtyniauja ir tobulėja Lietuvos moksleivių krepšinio lygoje. Kokias sūnaus perspektyvas įžvelgiate ateityje?

- Reikia dar daug ko išmokti, bet jei sieks savo tikslo su tokiu užsidegimu kaip dabar, gali daug pasiekti.

- Ar yra tekę lankytis „Šiaulių“ komandos istoriniame-archyviniame puslapyje geltonajuoda.lt? Kokia būtų Jūsų nuomonė ir vertinimai?

- Taip, kartas nuo karto apsilankau. Patinka išsamūs interviu su žaidėjais, treneriais. Padeda prisiminti senus gerus laikus, praleistus krepšinio aikštelėje.

Grįžti į visus interviu

Į viršų