Pirmoji pažintis su krepšiniu. Nuo kelių metų pradėjai domėtis krepšiniu? Kokiomis aplinkybėmis? Kodėl krepšiniu?
Krepšinio treniruotes pradėjau lankyti būdamas 9 metų, pirmas treneris buvo Arūnas Kačerauskas, bet po metų perėjau pas Antaną Sireiką, kuris mano treneriu buvo 14 metų iki kol paliko Šiaulių klubą ir išėjo dirbti į Kauno „Žalgirį“. 
Dėl to, kad tapau krepšininku, kalčiausias yra mano vardas. Tuo metu Arvydas Sabonis karaliavo Sąjungos pirmenybėse, buvo visiems pavyzdys, todėl mano senelis sakydavo: „va užaugsi, turėsi pakeisi kitą Arvydą“. 
Nepakeičiau...

Ar karjeros pradžioje turėjai savo krepšininko idealą arba pavyzdį į kurį lygiavaisi? Jei taip - kas jis?
Krepšininko idealas buvo Michael Jordan. Visos kambario sienos buvo nuklijuotos jo plakatais ir nuotraukomis iškirptomis iš laikraščių ir žurnalų. Kai rodydavo Chicago „Bulls“ rungtynes per TV, įrašinėdavau momentus video magnetofonu tik kai Jordanas gaudavo kamuolį ir užbaiginėdavo atakas. 

„Šiaulių“ ekipoje debiutavai dar 1997-98 m. sezone, būdamas 18 metų. Ar pameni pirmąsias savo varžybas ir pirmąjį sezoną? Kaip tuo metu tave priėmė klubo senbuviai?
Pamenu pirmąsias savo varžybas: rungtynes transliavo per TV, Klaipėdoje prieš “Neptūną“ pirmavome apie 15 taškų. Likus žaisti 1 minutę treneris išleido mane debiutuoti „Šiaulių“ komandoje. Donatas Slanina paskutinėmis sekundėmis perdavė man kamuolį, o aš, aidint sirenai, pataikiau tritaškį. Grįžus į Šiaulius namo, šeima pasitiko mane su su ovacijomis ir tortu – debiutą įvertino teigiamai. 
Klubo senbuviai priėmė mane gerai, su dauguma jau buvome gerai pažįstami, nes dažnai treneris perspektyviausią jaunimą pakviesdavo treniruotis su vyrų komanda.

„Šiaulių“ ekipoje iš viso esi sužaidęs virš 300 oficialių varžybų. Kokią įsimintiniausią pergalę išskirtumei savo karjeroje? Koks trofėjus, iškovotas su „Šiaulių“ komandą, tau yra pats svarbiausias?
Įsimintiniausią išskirčiau 2002/2003 metų sezone vieną savaitę, per kurią nugalėjome abu grandus, Žalgirį ir Lietuvos rytą. Po to žurnalas „Krepšinis“ išspausdino įsimintiną karikatūrą 
Svarbiausias trofėjus iškovotas su „Šiaulių“ komanda, galbūt išskirčiau pirmąkart laimėtą BBL bronzą 2005m., ir paskutinį kartą laimėtą LKL bronzą 2007m.

Už „Šiaulių“ komandą esi įmetęs 614 tritaškius (41,3% taiklumas). Gal pameni kiek daugiausiai esi įmetęs tritaškių per vienas varžybas? Kodėl taip susiklostė situacija, kad tritaškiai metimai yra tavo stiprioji pusė?
Atstovaujant „Šiaulių“ komandai, kelis kartus esu įmetęs 8 tritaškius, Rumunijos klube buvau pataikęs 9 kartus, SELL žaidynėse – 11 tritaškių. 
Dar vaikų amžiuje treneris pastebėjo, kad ranka šiek tiek taiklesnė nei kitų bendraamžių, todėl buvo skirtas „metiko“ vaidmuo. Nuo tada vyko kasdienis metimo tobulinimas treniruotėse ir po jų.

Ne paslaptis, kad vieni geriausių tritaškių metikų „Šiaulių“ ekipoje buvai tu ir G.Pečiulionis. Kas dažniausiai laimėdavo tritaškių konkursus tarp tavęs ir G.Pečiulionio?
Kai komandoje žaidė Pėčka, aš dar buvau „jaunasis Čepulis“ ir dažniausiai sėdėdavau ant suoliuko. Jam palikus komandą, perėmiau „metiko“ pareigas. Nuo tada smarkiai padidėjo ir minučių skaičius, ir asmeninis įnašas į komandos rezultatus.

Kokios varžybos tau buvo pačios sėkmingiausios „Šiaulių“ ekipoje?
4-5 kartus buvau pelnęs virš 30 taškų, bet sėkmingiausias galbūt išskirčiau 2007 m. mažojo finalo 3 rungtynes Klaipėdoje prieš „Neptūną“. Po pirmųjų 2 kėlinių „Neptūnas“ pirmavo apie 20 taškų, o aš nebuvau pelnęs nei taško. Po pertraukos pelniau 27 taškus ir mes iškovojome bronzos medalius.

Kokią pravardę turėjai (jeigu turėjai) rungtyniaudamas „Šiaulių“ ekipoje? 
Visose komandose, kuriose žaidžiau, mano pravardė - „Čepas“.

Koks žaidėjas per tavo karjerą paliko didžiausią įspūdį/įtaką ir kodėl?
Jeigu kalbama apie žaidėjus iš „Šiaulių“ ekipos – tai Mindaugas Žukauskas ir Donatas Slanina. Jie buvo 3-4 metais vyresni, todėl, dar žaisdamas krepšinio mokykloje, mačiau jų tobulėjimą, patekimą į „Šiaulių“ ekipą, vėliau į „Žalgirį“, Lietuvos rinktinę. Jie buvo arčiausias pavyzdys kaip reikia kopti krepšininko karjeros laiptais.

Kokį smagiausią ir juokingiausią įvykį galėtum papasakoti, nutikusį žaidžiant už „Šiaulius“?
Labai jau daug tokių įvykių buvo, sunku būtų išskirti vieną. Keletas pavyzdžių:
- Ukrainoje, vykstant „oranžinei revoliucijai“, su komanda išėjome pasivaikščioti į gatves, sudalyvavome keliuose mitinguose;
- kelionė autobusu į Paryžiaus „Disneilendą“; grįžtant prisipirkome prancūziškų sūrių, kurie autobuse neskaniai kvepėjo 3 paras kol grįžom į Lietuvą;
- nuotykiai Maskvoje, kai kurių žaidėjų trumpalaikis areštas prie raudonosios aikštės, kyšis milicininkams ir laisvės atgavimas;
- bronzos medalių šventimai klubuose ir miškuose;
- 7 krepšininkų susitalpinimas 3 vietų lifte ir užstrigimas 45 minutėms;
- kartą, grįžtant po varžybų, žiemą, vidurnaktį, komandos autobusui chuliganiškai skersai kelio pastojo 3-4 neblaivūs „gezai“. Sustojus autobusui, ir išlipus visai komandai, „gezai“ neteko žado. Jie buvo sugaudyti, „mandagiai palydėti į šalikelę“ ir sukišti į sniego pusnis;
- ir t.t.

Su kokiais buvusiais ir esamais „Šiaulių“ komandos krepšininkais palaikai ryšius? 
Su dauguma buvusių komandos narių yra palaikomas vienoks ar kitoks ryšys, ypač „Facebookinis“ ryšys. Didžioji dalis iš jų jau baigė krepšininko karjerą. Su tais, kurie likę gyventi Šiauliuose, vasarą susitinkame pažaisti tenisą, futbolą, išgerti sulčių ar kavos.

Koks, tavo nuomone, būtų geriausių žaidėjų, žaidusių už „Šiaulius“, startinis penketas? 
Sunku būtu išskirti 5 žaidėjus. Skirtingas krepšinio stilius, laikotarpis, skirtingos žaidėjų kartos, bet jeigu daug negalvojant, siūlyčiau tokį startinį penketą:
PG – Robertas Giedraitis
SG – Donatas Slanina
SF – Mindaugas Žukauskas
PF – Žydrūnas Urbonas
C – Sigitas Birutis

Kokie atsiminimai apie „Šiaulių“ komandai vadovavusius trenerius?
Šiaulių ekipoje man teko dirbti su šiais treneriais: 
Antanas Sireika - suteikė daugiausiai šansų, pakvietė į „Šiaulių“ ekipą, buvo suteikęs galimybę atvykti į peržiūrą Kauno „Žalgiryje“ ir savaitę treniruotis poroje su tuo metu iš NBA į „Žalgirį“ sugrįžusiu Arvydu Saboniu.
Ramūnas Butautas - jo vadovavimo laikotarpiu tapau pastovus starto penketo žaidėjas, pirmą kartą iškovojome BBL ir susigrąžinome LKL bronzos medalius.
Vadovaujant Aloyzui Rudžiui turėjau asmeniškai sėkmingiausią sezoną tiek LKL tiek FIBA Challenge lygose.
Visi trys treneriai turėjo skirtingą vadovavimo, treniruočių stilių, bet su visais patiko dirbti.

Kokie tavo prisiminimai apie „Šiaulių“ klubo sirgalius? 
Prisimenu senosios „Tauro“ sporto salės ir sirgalių junginį. Jausmas kai kurių varžybų metu buvo nerealiai pragariškas, ne vienas rungtynes esame laimėje tik dėka sirgalių sukurtos „šešto žaidėjo atmosferos“.

Ar domiesi dabartine „Šiaulių“ komanda? Kokie įspūdžiai apie praėjusį 2013-14 m. Sezoną?
Sezono rezultatai labai geri, iškovotas pirmas trofėjus klubo istorijoje. Gaila, kad nepasisekė ketvirtfinalyje su „Neptūnu“. Bet nieko, bus kur kilti kitame sezone 

Kaip krepšininkui iš užsienio apibūdintum Šiaulių miestą ir patį krepšinio klubą? Ar rekomenduotum čia atvykti žaisti?
Ne vieną kartą teko „skaityti pranešimą“ užsienio krepšininkui apie tai, koks Šiaulių miestas gražus, su bulvaru, ežerais, oro uostu, viena gražiausių arenų Europoje.

Praėjusį 2013-14 m. sezoną atstovavai Prancūzijos „Pornic basket“ ekipą. Kokie įspūdžiai apie šią komandą ir kaip sekėsi joje rungtyniauti?
Man ir mano šeimai labai patiko gyvenimas Prancūzijoje, todėl pasibaigus sezonui, ilgai nedvejodamas priėmiau pasiūlymą likti šioje šalyje dar sezonui. Aikštelėje praleisdavau gana daug laiko, kaip niekur iki šiol, vidutiniškai po 34 min., pelnydavau po 18,3 taško per rungtynes. 
Ištraukos iš 2013-14 m. sezono: https://www.youtube.com/watch?v=HobyA_yDUtY 

Nemažai metų esi žaidęs Rumunijoje. Kaip vertini ten praleistus metus, įgytą patirtį?
Per 3,5 sezonus praleistus Rumunijoje iškovoti 4 čempionų titulai, laimėtos 2 Rumunijos taurės, gana sėkmingai žaista ULEB lygoje, manau, kad tie metai sėkmingiausi mano karjeroje.

Ką planuoji veikti baigęs karjerą?
Kol nėra traumų ir yra pasiūlymų, žaisiu krepšinį ir mėgausiuosi gyvenimu, o po to bus matyt 

Šią vasarą krepšinio klubui "Šiauliai" sukanka 20 metų. Ką palinkėtum „Šiaulių“ klubui ir jo gerbėjams?
Palinkėčiau, kad per ateinančius 20 metų būtų įgyvendinti šie tikslai:
- iškovoti bent po vieną visų spalvų medalį LKL čempionate;
- debiutuoti Eurolygoje;
- kad daugumoje rungtynių arenoje neliktų nei vienos laisvos kėdės;
- kad bent viename sezone ekipos startinį penketą vėl sudarytų Šiaulių krašte gimę krepšininkai;
- kad finansinė klubo padėtis taptų tokia, kuri leistų įgyvendinti visus šiuos tikslus. 

Grįžti į visus interviu

Į viršų