"Šiaulių" komandos legionierius iš JAV David Dudzinski įdomiame interviu pasidalino mintimis apie savo kelią į krepšinį, pomėgius bei gyvenimą ir rungtyniavimą Lietuvoje.
- Kada įvyko tavo pirmoji pažintis su krepšiniu? Gal sportiškumas yra tavo šeimos genuose?
- Aš užaugau žiūrėdamas 1990-ųjų Čikagos “Bulls” ekipos žaidimą, kuriai atstovavo M.Jordan, S.Pippen ir D.Rodman. Mano tėvas žaidė amerikietišką futbolą, o mama buvo plaukikė (abu “Northwestern” universitete), sesuo žaidžia tinklinį “Wichita State”. Esame atletiška šeima, todėl krepšinis pats savaime atėjo į mano gyvenimą.
- Kada supratai, kad krepšinis gali tapti tavo pajamų šaltiniu?
- Studijuodamas antrus metus “Holy Cross” koledže mano treneris užsiminė, kad jeigu taip ir toliau kasmet tobulėsiu, tuomet turėsiu dideles galimybes žaisti profesionaliame lygyje. Ir po mano paskutinių studijų metų aš jau žinojau, kad tai ir noriu daryti ateityje.
- Kokias studijas tu baigei “Holy Cross” koledže?
- Baigiau finansinės apskaitos mokslus. Man patinka matematika ir finansai!
- Kas tau yra pavyzdys ir autoritetas krepšinio aikštelė?
- Man patinka stebėti kaip kietai aikštelėje rungtyniauja K.Garnett. Įspūdį palieka D.Cousins dėl sklandžių ir klaidinančių judesių aikštelėje bei T.Duncan dėl savo ramybės bei žaidimo suvokimo rungtynėse.
- Kaip apibūdintum įgytą patirtį Bostono “Celtics” komandos treniruotėse kartu su dabartiniais NBA žaidėjais (Sh.Napier ir K.Appling). Kas paliko didžiausią įspūdį?
- Nors ir vienai dienai, vilkėti žalius Bostono “Celtics” marškinėlius, man buvo svajonės išsipildymas. Sąlygos ir infrastruktūra buvo nuostabi. Iš pradžių buvo atliekami matavimai, o vėliau aikštelėje šešiese atlikome įvairius pratimus bei rungtyniavome vienas prieš vieną bei trys prieš tris. Apie Sh.Nappier galėčiau pasakyti, kad jis buvo geras lyderis aikštėje bei daug bendraudavome gynybos klausimais.
- Iš kur tokia tavo aistra krepšiniui ir stiprios emocijos aikštelėje?
- Tiesiog noriu, kad aikštelėje būtu geros emocijos. Kai komandos draugai padaro kažką gero krepšinio aikštelėje aš noriu, kad jie žinotų, jog esu patenkintas kartu su jais. Už aikštelės ribų aš esu atsipalaidavęs, bet krepšinio aikštelėje aš stengiuosi perteikti energiją.
- Kodėl pasirinkai “Šiaulių” komandos pasiūlymą?
- Aš pasirinkau Šiaulius dėl galimybės rungtyniauti labai geroje Lietuvos krepšinio lygoje (LKL) ir FIBA Europe taurėje. Aš žinojau apie didžias krepšinio tradicijas Lietuvoje iš dokumentinio filmo “Kita svajonių komanda” (“The Other Dream Team”) ir norėjau būti tos krepšinio šalies dalimi.
- Kaip patobulėjo tavo žaidimas nuo koledžo laikų iki šių metų Šiauliuose?
- “Holy Cross” koledže aš puolime daugiau žaisdavau arčiau krepšio ir nerungtyniavau gynyboje taip gerai kaip turėčiau. Pirmaisiais metais Europoje mano stiprybė tapo tritaškiai metimai, o gynyboje šiuo metu rungtyniauju daug protingiau.
- Bent kartą jau rungtyniavai prieš visas LKL komandas. Kuri komanda ir žaidėjas tau kol kas paliko geriausią įspūdį?
- Utenos “Juventus” ir S.Butterfield, nes prieš juos patyrėme du itin nemalonius pralaimėjimus, bet čia kiekvienos rungtynės yra sunkios ir įdomios. Aš manau, kad geriausios LKL komandos yra tos, kurios rungtyniauja komandiškai ir įvairiapusiškai.
- Ar tau yra svarbūs komandos gerbėjai ir jų palaikymas?
- Man patinka mūsų komandos gerbėjai! Kartais, kai rungtynės nesiklosto taip kaip tu norėtum, mes gauname puikios energijos iš mūsų gerbėjų. Štai todėl mes visada po rungtynių paplojame savo gerbėjams. Niekada nebijokite pasisveikinti su manimi kai aš būnu kavinėje “Kapitonas Morganas” ar “Akropolyje”!
- Kokia komandos atmosfera šiuo momentu? Kaip sutariate?
- Komandos atmosfera komandoje kol kad buvo nuostabi. Iš pradžių mūsų komanda buvo susikaupusi, bet po kelių mėnesių kartu mes dažnai leidžiama laiką kartu ir už aikštelės ribų.
- Kokia yra tavo pavardės kilmė? Gal turi giminystės ryšių Europoje?
- Mano pavardė yra lenkiška. Mano tėvas yra lenkas, o mama – švedė.
- Ar komandos draugai yra tau sugalvoję pravardę?
- Mike Scott sugalvoja man pravardę vos ne kiekvieną savaitę! “Big Dave”, “Dudz” ar “Double D” yra pačios populiariausios.
- Kokie būtų tavo pomėgiai už aikštelės ribų ir ką mėgsti veikti laisvalaikiu?
- Laisvu laiku mėgstu skaityti knygas ir žiūrėti filmus. Mėgstu būti lauke: žvejoti ar aplankyti naujus nematytus miestus. Namuose aš esu įsitraukęs į kelias ne pelno siekiančias organizacijas bei stovyklas.
- Kokie tavo įspūdžiai apie Šiaulių miestą?
- Man tikrai patinka miestas, senamiestis turi daug puikių restoranų. Taip pat esu girdėjęs, kad aplink yra tinkamų ežerų žvejybai. Tikiuosi pavasarį, kai oras bus šiltas, pavyks pažvejoti.
- Ar jau išbandei tradicinius lietuviškus patiekalus?
- Taip, man patiko kelios sriubos, ypač karšta burokėlių sriuba, kurios pavadinimo dabar neprisimenu. Pats mėgstamiausiais patiekalas kol kas čia buvo šašlykai.
- Ar jau pramokai lietuviškų žodžių?
- Aš žinau keletą žodžių, daugiausia pasisveikinimų: “atsiprašau”, “laba diena”, “labas vakaras”, “gerai”, “viskas”. Reikia jų išmokti daugiau!
- Nemažai žmonių teigia, kad Lietuvoje yra gražios merginos. Ar taip manai ir tu? Ar turi draugę?
- Aš turiu draugę, bet sutikčiau su pasakymu, kad Lietuvoje merginos tikrai gerai atrodo.
- Kokia tavo nuomonė apie pačią Lietuvą? Kas patiko ir kas šokiravo tave mūsų šalyje?
- Man tikrai patinka, kad krepšinis Lietuvoje yra nacionalinis pasididžiavimas. Aš buvau šalyje kai nacionalinė rinktinė Europos krepšinio čempionato finale rungtyniavo prieš Ispaniją ir pajutau kokie susijaudinę šalies žmonės buvo tuo metu. Vos su trimis milijonais gyventojų Lietuva tapo viena iš geriausių pasaulio krepšinio šalių. Gerąja prasme mane šokiravo tai, kad dauguma žmonių čia labai gerai kalba angliškai, o parduotuvės yra pilnos pačio įvairiausio maisto.