Gintaras Leonavičius tapo pavyzdžiu visiems LKL aukštaūgiams. Kėdainių „Nevėžio" ekipos 194 cm ūgio atakuojantysis gynėjas reguliariajame sezone blokavo 38 varžovų metimus — vidutiniškai po 2,1 per rungtynes. Artimiausio „stogdengio" — „Šiaulių" vidurio puolėjo 210 cm Sauliaus Kuzminsko vidurkis gerokai prastesnis — 1,5.
— Gintarai, kaip gynėjui pavyko pagal blokuotus kamuolius pralenkti gerokai aukštesnius konkurentus?
— Kolegos sako, kad aš turiu uoslę. Be nuojautos, padėjo ir ilgos rankos. Draugai net juokaudavo, kad turiu ne rankas, o teleskopus. Dar man padėjo ir netikėtumo veiksnys. Varžovai nesitikėdavo, kad aš galiu pasiekti jų metamą kamuolį. Be to, manęs turbūt neįvertindavo, nes dar visai neseniai žaidžiau NKL čempionate. Gal manė, kad aš jiems nepavojingas.
— Skirtingai nei kiti geriausi blokuotojai, žaidei gerokai atsitraukęs nuo krepšio. Dažniau numušdavai savo tiesioginio oponento metimą ar ieškodavai aukos po krepšiu?
— Skriausdavau ir vienus, ir kitus — pagal žaidimo situaciją. Būdavo, kad atsidūręs vienas prieš vieną pasiekdavau kokį „mažiuką". Arba pasitaikydavo, kad vidurio puolėjas atsipūtęs meta iš po krepšio, o tolimesnio pavojaus — manęs nepastebi.
— Gal specialiai stengeisi blokuoti keletą papildomų metimų, kad taptum šios statistikos kategorijos lyderiu?
—Akylai nesekiau, bet žinojau, kad esu prie geriausių. Ir SEB BBL Iššūkio taurės varžybose pagal blokus buvau antras.
—Ar per treniruotes specialiai lavini firminiu tapusį žaidimo elementą?
— Anksčiau darydavau pratimus, lavinančius koordinaciją, bet nemanau, kad tai turi lemiamos įtakos. Tam, kad numuštum mestą kamuolį, reikia turėti tinkamų fizinių savybių, bet svarbiausia — „skaityti" žaidimą. Aš tuo pasižymėdavau nuo mažų dienų. Nuspėdavau savo varžovo veiksmus ir numatydavau, kada jį geriausia stabdyti — ar išlindus iš už užtvaros, ar kitu momentu.
— Ar yra varžovas, kurio mestą kamuolį „nuputi" itin lengvai?
— Esu per vieną mačą net keturis kartus blokavęs Rygos ASK gynėją Sandj Valterj. Tada latvis net bijojo pažiūrėti į krepšį. Jis turėjo mane ilgam įsiminti.
— Kuris priešininkas šiuo aspektu yra pats neparankiausias?
— Sunkiausia apgauti patyrusius aukšto lygio žaidėjus. Pavyzdžiui, Marko Popovičius — mažiukas. Atrodytų, kad jį pasiekti nesunku, tačiau kroatas yra labai gudrus. Jis puikiai jaučia atstumą tarp savęs ir varžovo, meta staigiai.
— Efektingas dėjimas į krepšį ne tik atneša 2 taškus, bet dažnai ir tampa signalu, išjudinančiu visą ekipą. O koks bloko psichologinis poveikis?
— Savo kailiu žinau, kad gauti „stogą" yra labai nemalonu. Po bloku pasibaigusio prasiveržimo galvoju: „Gal po krepšiu daugiau nelįsiu". Kai numuša iš didesnio atstumo paleistą kamuolį, imu dvejoti, yra pavojus ar ne, todėl prasčiau pataikau.
— Blokuojami metimai — ryškiausias tavo sugebėjimas. O kas yra silpniausia vieta?
— O, Jėzau! Jų tiek daug. Labiausiai trūksta patirties. Reikėtų patobulinti ir metimą, priaugti šiek tiek svorio.
— Kalbama, kad tavo pirmas LKL prizas atkreipė pajėgių klubų dėmesį. Ar jau planuoji permainas?
— Kitų komandų dėmesys malonus. Gavau rimtą pasiūlymą, bet nenoriu skubinti įvykių.
— Bijai, kad treniruojantis „Nevėžį" tėvas iš Kėdainių tavęs dar neišleis?
— Aš su „Nevėžiu" esu kaip ir sutaręs likti dar metus. Juolab kad praėjęs sezonas Kėdainiuose man buvo geras. Po pirmų solidesnių metų LKL čempionate dar nesijaučiu esąs pakankamai subrendęs kilti į aukščiausią lygį.
2008-06-03
"Lietuvos rytas" priedas "Krepšinis"
