Justas Niauronis - Šaulių miesto patriotas, veiklus žmogus ir "Šiaulių" klubo "balsas" Šiaulių arenoje. Kviečiame iš arčiau susipažinti su Justu.

- FK „Adiada“ (LFF III lyga, šiemet nužygiavusi iki IV LFF taurės etapo) rezultatyviausias žaidėjas, kapitonas, net ir treneris. Galvosūkių kambario (lockroom.lt) direktorius/bendrasavininkas, NT vadybininkas ir "Šiaulių" krepšinio klubo "balsas". Kaip viską spėjate, Justai?

- Gal reikėtų pradėti nuo to, kad esu labai dėkingas savo žmonai Donatai, kad pakenčia mano visus viražus  O viskas pavyksta planuojant savo laiką.  Kai žinai savo tvarkarštį/dienotvarkę, kur ir kada turi būti, kiek truksi laiko ir ką reikės daryti - viskas tampa lengviau. Paroje yra 24 valandos, aštuonias atidedu miegui, o likusias stengiuosi išnaudoti efektyviai. Tai nebūtinai turi būti darbas. Gali būti kokybiškas laikas su šeima, draugais ar žaidžiant futbolą. Gyvenimas yra gražus ir reikia jį gyventi turiningai!

- Esate užkietėjęs futbolo gerbėjas, buvęs FK "Šiauliai" atstovas spaudai. Kaip manote ar reikalingas Šiaulių futbolo klubas aukščiausiame Lietuvos divizione? Kiek tai realu jūsų nuomone?

- Neslėpsiu, futbolas man tikrai patinka. O klubas aukščiausiame Lietuvos divizione, manau, yra būtinas. Kad toks miestas kaip Šiauliai su puikia futbolo infrastruktūra (Akademija (500 vaikų lankančių futbolą!), dirbtinės dangos stadionas, sporto gimnazija, centrinis stadionas ir kt.) nesugebėtų turėti komandos A lygoje - tikras nesusipratimas. To nėra buvę nuo karo laikų. Šiauliai visuomet garsėjo kaip futbolo miestas ir savo laiku komandos tikrai ne kartą ir ne du į miestą yra parvežę čempionų taures. Kokybiškai dirbanti Šiaulių futbolo akademija paruošia daugybę jaunų talentų, kurie išvažiuoja žaisti už kitų miestų komandas. Paradoksas, bet prieš porą metų, kai prasidėjo "Šiaulių" agonija, A lygos prizininkais tapo 12 šiauliečių. O jei jie visi žaistų už savo miesto komandą? Viskas yra realu, reikia tik dirbti tuo klausimu ir viską daryti skaidriai. Netikiu, kad Šiauliuose nėra futbolui prijaučiančių žmonių. Aišku viskas šiek tiek užtruks, nes pradėti teks nuo II lygos, norint išsikovoti vietą sportiniu principu.

- Kaip nutiko jog pakeitėte sportą ir jūsų karjera pasuko iš atstovo spaudai futbole į "Šiauliu" krepšinio komandos namų rungtynių pranešėją ("balsą")?

- Nieko nenutiko  Nuo pat pirmų rungtynių viskas vyko lygiagrečiai, o veliau neliko futbolo klubo, taip pat ir mano pareigų jame.

- Iš ko mokėtės kaip dirbti rungtynių metu?

- Iš NBA live 98  Žinoma, juokauju, bet tos frazės ir pranešėjo balsas vaikystėje žaidžiant tikrai įstrigusios. O tokio kaip mokytojo neturėjau, keliais patarimais prieš palikdamas postą pasidalino mano pirmtakas Linas Cinkutis. Daugiau viską teko susigaudyti pačiam.

- Kokius įdomiausius ir smagiausius nutikimus išskirtum pranešėjo darbe Šiaulių arenoje per savo karjerą?

- Kažkokių super įsimintinių atvejų gal nelabai ir galiu išskirti. Visada geros emocijos kai komanda laimi. Pavyzdžiui, skelbti, kad BBL čempionai tapo "Šiauliai" buvo labai smagu. Aišku, komentavimas Lietuvos rinktinei buvo kažkas tokio, ko turbūt nepamiršiu niekada. Pamenu, kai po rungtynių su Australija padėkoti sekretoriatui už darbą priėjo Luc Longley (Legendinės Chicago "Bulls" centras) ir man sako "nice voice, good job". Buvau pakilėtas vien kad jis jau priėjo, o dar pasakė komplimentą. Džiaugiuosi galimybe būti arti įvykių. Kartais pavyksta nugirsti ką tariasi svečių komanda per "time outą", kaip treneris komentuoja "Šiaulių" žaidimą.

- Kokių replikų ar komentarų esi girdėjęs iš komandos žaidėjų ar sirgalių apie save/savęs atžvilgiu?

- Čia irgi tiesiogiai susiję su rezultatais. Prieš rungtynes, būna, pajuokaujam su žiūrovais, kad jei aš gerai komentuosiu, tai komanda laimės  Sako, nu gerai parėk šiandien, reikia pergalės. Arba jei pralaimim sako: "nu va, blogai šūkavai, tai ir gavom"  Aišku, yra ekspertų grupelė, kurie nedovanoja klaidų. Pvz., jei netyčia sumaišai žaidėją ar pasakai, kad ne antrą kartą prasižengė, o trečią, nors iš tikro antrą - būtinai pataiso. Gerai, priverčia pasitempti.

- Papasakokite, koks jausmas prieš pat rungtynes išeiti į aikštelės vidurį, stebint sirgalių armijai, užvedinėti areną kovai? Ko reikia, norint užvesti publiką? Ar sunku kai publika nereguoja arba reguoja vangiai?

- Sunkiausios būna paskutinės sekundės prieš išeinant. Prieš rungtynes visada susitariame su teisėjais kada stabdome apšilimą ir kada prasidės pristatymas. Ir kai žinai, kad teisėjas švilps likus pvz 8 min. iki rugntynių pradžios, tų paskutinių sekundžių tiksėjimas toks savotiškas. Dar ir dabar prieš kiekvienas rungtynes jaučiu jauduliuką ir atsakomybę prieš komandas, žiūrovus, kad viskas pavyktų gerai. Reikia skirti energiją publikai ir žinoti ką darai bei tikėti komanda pačiam. Jei minty galvosi, kad "ai, vistiek gaus", tai koks čia gali būti užvedinėjimas? Kaip krepšininkai eina kovoti, tai ir aš stengiuosi iš visos gerklės  Žinoma, maloniau dirbti su aktyvia publika. Visada smagu kai žmonės atsiliepa, sukelia daug triukšmo arba vienigai skanduoja "Šiauliai"!

- Ko pasigendi iš sirgalių rungtynių metu?

- Daugiau emocijų. Yra tikrai aktyvių, kurie ir švilpia, ir ploja, norėčiau kad tokių būtų dauguma. Tuomet atmosfera arenoje gerokai pasitaisytų. Dabar dar pastebiu, kad būna žmonės rungtynes arenoje stebi kaip per televizorių. Aišku, ačiū jiems, kad jie yra arenoje. Čia yra svarbiausia!

- Su kolega Egidijum Jankausku sukūrėte dvi laidas apie futbolo komandą FC "Šiauliai" - "Nuošalė". Kodėl nebekūrėte toliau? Ar tokios laidos nėra populiarios? Netraukia tikslinės auditorijos? Ar tokio pobūdžio laida sulauktų susidomėjimo apie "Šiaulių" komandą?

- Manau, kad laida apie krepšinio klubą tikrai sulauktų susidomėjimo, žmonės myli krepšinį ir su juo susijusį turinį. O čia dar apie savo miesto komandą! O "Nuošalė" baigėsi dėl klubo ir tuometinės televizijos "Splius" nesusitarimo.

- Grįžtant prie krepšinio, "Šiauliai" išgyvena ne pačius geriausius laikus, atitinkamai ir permainos klubo valdyboje. Gal galėtumėte pasidalinti įžvalgomis apie šį sezona bei klubo ateitį?

- Žinoma, skaudu matyti tokią padėtį turnyrinėje lentelėje. Lieka tikėtis, kad neliksime paskutiniai ir kitais metais vėl galėsime varžytis LKL. Kažkada tos permainos turėjo įvykti. Negali 100 metų tie patys žmonės tempti visko ant savo pečių. Didžiausia pagarba prezidentui Adomui Klimavičiui ir ilgamečiui klubo rėmėjui Alfonsui Armalui, kad tiek metų kūrė ir globojo visų mylimą komandą. Labai tikiuosi, kad naujasis vadovas Mindaugas Žukauskas viską padarys teisingai ir komanda pakils iš turnyrinės lentelės dugno.

- Kaip dažnai tekdavo stebėti "Šiaulių" komandos rungtynes prieš tampant arenos pranešėju?

- Stengdavausi nepraleisti nei vienų rungtynių, kai tik turėdavau galimybę. Pamenu save dar tuometinėje "Tauro" sporto salėje. Galiu drąsiai save vadinti ilgamečiu komandos gerbėju gyvai mačiusį to pačio Mindaugo Žukausko ar Donato Slaninos karjeros pradžią. Beje, "Šiaulių" klubas (tiek futbolo, tiek krepšinio) buvo vieni iš pretekstų grįžti gyventi į Šiaulius. Nes gyvenant Vilniuje nekildavo noras eiti nei į futbolą, nei į krepšinį. Visada buvau ir būsiu savo miesto patriotas!

- Kas laimėtų dvikovą krepšinio aikštelėje: tu ar Jautukas?

- Lygių varžovų dvikova būtų tikrai garantuota. Jautuko stiprybė - tolimi metimai iš aikštės centro, mano - kamuolio valdymas ir aštrūs prasiveržimai  Būtų tikrai įdomus reginys, manau, nugalėtoją lemtų vienintelis paskutinis metimas.

- Pabaigai, palinkėjimas sirgaliams.

- Linkiu, kad kuo daugiau žmonių palaikytų komandą ir rugntynes stebėti atvyktų į areną. Ir ačiū tiems, kurie ateina į areną ir palaiko šiauliečius.

Grįžti į visus interviu

Į viršų