GeltonaJuoda.lt pakalbino į "Šiaulių" klubą sugrįžusį Darių Pakamanį. Darius papasakojo apie pirmuosius žingsnius krepšinyje, atvykimą į Šiaulius, šių dienų aktualijas bei kaip sekasi ruoštis naujam sezonui.
Dariau, grįžkime į pačią pradžią. Kur prasidėjo tavo krepšininko kelias ir kada supratai, kad gali tapti profesionaliu krepšininku?
Mano krepšininko kelias prasidėjo Mažeikiuose, kai būdamas penktokas su draugais nuėjome į krepšinio treniruotes. Aišku, draugai po kelių treniruočių nebeatėjo, o aš stengiausi lankyti visas treniruotes. Buvo labai sunku, nes ėjau pas vyresnius vaikus. Jie jau mokėjo pagrindus. Senais laikais būdavo: jei nemoki žaisti krepšinio, tai tu būsi kampe ir to kamuolio negausi, o vaikai su tavim nebendraus. Tad, teko sunkiai ir daug dirbti po treniruočių. Taip pat papildomai treniruotis lauko krepšinio aikštelėse ir juos vytis.
Kad galiu būti profesionaliu krepšininku supratau būdamas 16 metų. Tada patekau į Mažeikių “Naftos” komandą ir tais metais su sporto mokykla, savo metų čempionate, tapome vicečempionais Lietuvoje.
Karjerą "Šiaulių" komandoje pradėjai 2001 m. Ar pameni savo debiutinį sezoną LKL? Ko tikėjaisi atvykęs į tuo metu bronzinę Lietuvos komandą?
Kai esi 20-ties metų ir atvažiuoji iš LKAL į “Šiaulių” bronzinę komandą, tikrai nesitiki nieko, tiesiog klausai trenerio nurodymų ir stengiesi juos vykdyti. O toliau jau viskas nuo tavęs priklauso. Atsimenu, debiutiniame sezone reikėjo pirmiausia išmokti disciplinos, pagarbos vienas kitam. Pamačiau kokia griežta ranka yra valdoma komanda. A.Sireikos treniruotėse visi yra lygūs, neskirstydavo į jaunus, lyderius ar senus. Visi mes gaudavome piktų žodžių. Nesitikėjau, kad gausiu žaisti, bet žaisdavau apie 15 min., o tai rodo, kad A.Sireika buvo drąsus treneris ir nebijodavo išleisti jauną žaidėją.
Karjeros pradžioje pasižymėjai įspūdingu šuoliu ir driblingu, esi dalyvavęs ir LKL dėjimų konkurse. Kokius įspūdingiausius epizodus išskirtum per savo karjerą?
Šuolis ar driblingas priklauso nuo to kiek tu į save investuoji. Atsimenu, žiūrėdavau NBA apžvalgos dešimtuką, o ten būdavo vien dėjimai. Tai mane sužavėjo ir pradėjau “dirbti” su savo šuoliu namuose, pasiimdamas tėčio girą. Su driblingu - tas pats, žiūrėdavau NBA ir kopijuodavau įvairių žaidėjų judesius namuose, lauko aikštelėje, stadione. Įspūdingiausi epizodai, turbūt, buvo kai paskutinėmis sekundėmis įmeti ir išplėši komandai pergalę. Tokios rungtynės buvo, kai žaidžiau Ispanijoje ACB lygoje ir įmečiau pergalingą metimą.
D.Pakamanis 2001 metais (Rolando Parafinavičiaus nuotrauka)
"Šiaulių" komandoje esi sužaidęs 368 rungtynes (penktas rezultatas klubo istorijoje). Kurias rungtynes išskirtum kaip pačias įsimintiniausias ir kodėl?
Įsimintiniausios rungtynės visada būna kai laimi. Bet man įsimintiniausios ir skaudžiausios buvo, kai mano debiutiniame sezone “Šiauliai” pralošė mažajame finale. Tada paskutines minutes ant suoliuko sėdėjau su ašaromis akyse. Žinojau, ką 3 vieta reiškia Šiaulių miestui ir žaidėjams. Buvo tikrai liūdna ir save labai kaltinau, kad galėjau dėl komandos padaryt daugiau. Ačiū Dievui - kitą sezoną laimėjome bronzą.
2013-14 m. sezone buvai komandos kapitonas ir kėlei į viršų BBL čempionų taurę. Ar galėtum teigti, kad tai tavo reikšmingiausias iškovotas trofėjus?
Visada yra smagu laimėti kažkokį turnyrą. Nesakyčiau, kad BBL trofėjus yra reikšmingiausias. Šios lygos jau nebėra. Savo sūnui pasakiau, kad esu BBL čempionas, jis tik gūžčioja pečiais ir viskas. Nežino, kas čia per lyga ir jam neįdomu. Tokios lygos niekada nebus įdomios, kurios nebeegzistuoja. Todėl reikšmingiausi laimėjimai yra visi LKL apdovanojimai.
Kokį smagiausią ir juokingiausią įvykį galėtum papasakoti, nutikusį žaidžiant už "Šiaulius"?
Viskas priklauso nuo rūbinės ir rezultatų. Kuo daugiau pergalių ir apdovanojimų, tuo daugiau smagių ir juokingų istorijų. Žinoma, daug ko negaliu papasakoti, nes jų buvo labai daug :)
Viena istorija buvo, kai mūsų komandos vadovas A.Klimavičius su automobiliu pasiėmė vieną žaidėją iš kaimyninės šalies. Važiuoja jie, kelionė ilga, žaidėjas tikriausiai pavargo ir sako A.Klimavičiui,- Gal turite parūkyti? :) O kas pažįsta A.Klimavičių, tai įsivaizduoja, kokią pirtį jam užkūrė :)
Koks, tavo nuomone, būtų geriausių žaidėjų, žaidusių už "Šiaulius", startinis penketas?
Aš galiu išrinkti startinį penketą iš žaidėjų su kuriais aš žaidžiau ir pažįstu:
1. R.Giedraitis 2 V.Pauliukėnas 3. A.Čepulis 4. Ž.Urbonas 5. A.Danusevičius
Neseniai vykusiose "Šiaulių" komandos 30-mečio rinkimuose gerbėjai tave išrinko tarp 10 geriausių 2004-2014 dešimtmečio žaidėjų. Kiek tau asmeniškai tai yra smagu ir reikšminga?
Žinoma, visada yra malonu kai tave prisimena, įvertina. Smagu tikrai, kad nepamiršo “Šiaulių” komandos sirgaliai. Vis dėl to buvo praleisti 7 metai, daug atiduota jėgų ir išlieta prakaito. Tad noriu padėkoti visiems sirgaliams, kurie balsavo už mane ir kurie serga bei palaiko “Šiaulių” komandą.
D.Pakamanis 2005 metais (Rolando Parafinavičiaus nuotrauka)
Jūsų sūnus Herkus žaidžia krepšinį. Papasakokite, kaip jam sekasi tobulėti, koks tai augantis žaidėjas ir kokias jo karjeros perspektyvas matote?
Kalbant apie Herkų, tai kelionę į krepšinį jis dar tik pradeda. O man svarbiausia, kad jis mylėtų krepšinį ir norėtų treniruotis ir kai sekasi, ir kai nesiseka. Tada jis išsiugdys charakterį. Ir tik tada, kai turės charakterį, galės kažką pasiekti. Dabar jam tik reikia kantriai klausyti trenerio nurodymų ir sunkiai dirbti. Įsiminti visą pateikiamą informaciją.
Vieną kartą sako,- Tėti, kada sportuosime, nes nenoriu, kad kiti už mane daugiau sportuotų? Tai jau geras požiūris :) O, ar pasieks kažką, tai nuo jo priklausys. Kiek įdės darbo ir noro, tiek ir pasieks. Kažkada yra pasakęs, kad nori aplenkti mane. To ir linkiu savo sūnui.
Šiuo metu daug kalbama apie Lietuvos krepšinio krizę. Kokia jūsų nuomone šiuo klausimu? Ar Lietuvos krepšinio piramidė veikia sklandžiai ir taisytinų dalykų nėra?
Aš pastebėjau, kad visi tapome gerais specialistais ir turime daug negatyvo. Visi žino kaip reikia žaisti, ką daryti. Kai kurie treneriai tiesiogiai kalba vienaip, o per podkastus kalba kitaip. O komentatoriai išvis tampa geriausiais treneriais. Daug žmonių sako, kad reikia lygiuotis į Ispaniją. Bet ispanai dabar iškrito iš Olimpiados. Tai dabar gal jau reikia lygiuotis į vokiečius?
Daug kalbama apie Barselonos akademiją. Būtų įdomu sužinoti, kiek iš akademijos patenka į pagrindinę komandą, jei jau tokia didelė žaidėjų kalvė. Visi dabar yra pasimetę ir nuvertina savo sistemą, sporto mokyklas ir Lietuvos trenerius. Aš daug metų stebiu visą MKL jaunimą, matau kaip Lietuvos treneriai dirba, matau tiesiogines vaikų transliacijas. Tie patys ispanai turi atvažiuoti ir pasimokyti iš mūsų trenerių. Pats buvau Ispanijoje 3 metus ir mačiau kaip dirba ispanai. Taip pat 6 metus buvau Vokietijoje. Mes niekuom nenusileidžiame mūsų treniravimo sistema.
Galiu pasakyt, kad mūsų vaikai, jaunimas yra vieni geriausių ir talentingiausių Europoje. Jie turi tikslus, svajones. Jie sunkiai dirba, kad taptų profesionaliais krepšininkais.
Visi sako - žiūrėkite kaip ispanai bėga, individualiai kokie stiprūs. Bet visi tie žmonės nepastebi, kaip jie dirba gynyboje, kaip jie spaudžia kamuolį ir kokios judrios jų rankos. Turėdamas įgūdžius ar būdamas individualiai stiprus dar nereiškia, kad laimėsi medalius.
Mes medalius laimėdavome su puolimu?! Ne, mes laimėdavome medalius dėl to, kad buvome kieti gynyboje, turėjome charakterį. Ar tokie žaidėjai kaip J.Mačiulis, L.Kleiza, M.Kalnietis, Š.Jasikevičius, R.Javtokas buvo stiprūs individualiai? Ne, bet jie buvo kovotojai, mentalitetas buvo teisingas, atsidavimas aikštelėje maksimalus. Kitoks požiūris, kai žaidi už Lietuvą.
Grįžkime į šias dienas. Praėjusį sezoną apšilai kojas naujoje tau - trenerio rolėje. Kokie įspūdžiai naujame vaidmenyje?
Negalima sakyti, kad nauja rolė. Aš Vokietijoje buvau moterų komandos vyriausiasis treneris, jaunimo U-14 ir U-16 treneris. Bet, žinoma, kai dirbi su profesionalia komanda yra visai kas kita. Įspūdžiai tikrai geri. Visada noriu padėti savo patarimais, įžvalgomis apie žaidėjus, kad tik būtų geri rezultatai ir žaidėjai tobulėtų. Tačiau tai yra sunkus darbas, reikalaujantis daug nervų ir atsakomybes.
Kai prieš 5 metus tapau treneriu, iškart parašiau savo buvusiems treneriams, su kuriais negražiai išsiskyrėme, ir atsiprašiau. Supratau, kodėl išleisdavo kelioms sekundėms, ar išvis neišleisdavo, ar gaudavau pylos. Treneriai darydavo taip, nes norėjo laimėti rungtynes ir geriau matė, kas tą dieną turi žaisti.
Trenerių personalas Šiauliuose puikiai pažįstamas dar nuo bronzinio klubui amžiaus. Nors sezonas dar neprasidėjo, bet kaip sekasi dirbti su Žydrūnu ir Vaidu?
Visu pirma, aš džiaugiuosi, kad Žydrūnas pakvietė mane į “Šiaulių” komandą ir esu jo asistentas. Iš tikro, mes jau dirbame ganėtinai ilgai. Darbu daug. Man patinka kaip Žydrūnas komunikuoja su klubo vadovu ir asistentais. Tai parodo, kad mūsų nuomonė jam yra svarbi ir jis mumis pasitiki. Žinoma, paskutinis žodis yra Žydrūno. Turim kiekvienas užduotis. Šiuo metu darbas - atsakingai peržiūrėti visus žaidejus, kuriuos atsiunčia Žydrūnas. Jų labai daug. Paskui Žydrūnas iš mūsų laukia tikslios informacijos, kad susidarytų nuomonę.
Kaip pats vertini klubo vasaros darbus? Kaip tavo nuomone "Šiauliai" šiai dienai atrodo kitų LKL klubų kontekste?
Vasara dar nesibaigė. Darbai vyksta kiekvieną dieną ir vertinti tikrai nesinori. Kažkas rašė: “draugiškos varžybos su kuo žaisit, dar komandos neturite”. Tai noriu pasakyti, kad aišku jog mes ją turėsime :) Mes atsakingai renkamės užsieniečius, dėl to ir užtrunka procesas. Visi žaidėjai, kurių norime, jau yra mūsų sąrašuose. Dabar jau vyksta kiti darbai su agentais. O šiai dienai, kaip atrodo viena ar kita LKL komanda, nelabai svarbu. Viską sirgaliams ir treneriams reikės įrodyti kiekvienose rungtynėse.
D.Pakamanis 2006 metais (Rolando Parafinavičiaus nuotrauka)
Šiuo metu komandoje yra matomas lietuvių branduolys. Ar trenerių personalas yra patenkintas ką iš vietinių žaidėjų pavyko surinkti 2024-2025 sezonui?
Taip, mažiau ar daugiau esame patenkinti. Dėl kai kurių lietuvių buvo aštrių diskusijų. Visada norisi turėti daugiau lietuvių. Bet kai sutikau pažįstamą, paklausiau ką iš lietuvių norėtų matyt “Šiaulių” komandoje, buvo ilga pauzė. Paprasčiausiai lietuvių žaidėjų nėra daug. Mes šnekame apie žaidžiančius, kurie vestų komandą į pergales. Džiaugiamės, kad galėjome pasikviesti L.Ulecką iš LKL čempionų komandos ir M.Kupšą iš Taivano. Žinome kokie ten pinigai, tai Žydrūnui reikėjo daug darbo įdėti, kad prisikviestu tokio lygio žaidėją. Apskritai, esame patenkinti visais žaidėjais, kurie sutiko apsivilkti geltonai juodus marškinėlius ir kovoti už “Šiaulių” komandą.
Ko palinkėtum klubo sirgaliams prieš artėjantį 2024-25 metų sezoną? Ko gerbėjai galėtų tikėtis iš komandos ateinančiame sezone?
Žinau kokie reiklūs yra “Šiaulių” sirgaliai ir kokia didelė krepšinio bendruomenė Šiauliuose, bet turime būti kantrūs ir padėti vienas kitam, kad pasiektume norimą rezultatą.
Pats lengviausias būdas yra parašyti komentarą sėdint ant sofos, apkaltinti trenerius ir žaidejus. Tačiau komandai svarbiausia yra palaikymas iš savų sirgalių, nes jūs esate dalis komandos. Kuo daugiau sirgalių ateis į areną, tuo daugiau jūs duosite energijos žaidėjams.
Prisiminkite “Tauro” sporto salės laikus. Aš pats esu visa tai praėjęs. Laimėdavome daug rungtynių, tik dėl to, kad sirgaliai buvo pavyzdys kaip reikėdavo kovoti už savo miestą, už savo komandą.
Palinkėjimas būtų - užtenka sėdėti prie TV. Ateikite su draugais, šeima, pasiimkite tėvus ir gerai praleiskite laiką “Šiaulių Arenoje”, nes mums jūsų reikia :)