„Šiaulių“ klubo istorijoje vyriausieji treneriai suformavo komandos charakterį, palikdavo savitą braižą ir padėjo iškovoti daugybę titulų. Ekipos kovingumo pamatu galime vadinti A.Sireikos krepšinio filosofiją, kurią jis suformavo per pirmuosius aštuonis sezonus, o ją tęsti bandė nemažai Lietuvos krepšinio specialistų. Kaip jiems visiems sekėsi, siūlome prisiminti šiame straipsnyje.
1 etapas – pradžia
Su „Šiaulių“ klubo perėjimu į LKL prasidėjo ir vyr. trenerio A.Sireikos laikas. Nuo 1994 m. iki 2002 m. gruodžio mėn. vyr. trenerio pozicijoje A.Sireika iškovojo du bronzinius LKL medalių komplektus bei laimėo „Lietuvos sporto“ taurę. A.Sireikos laikotarpiu susiformavo „Šiaulių“ klubo kovotojo mentalitetas, kuomet patraukliu puolimu bei didelėmis pastangomis gynyboje buvo nugalėtas ne vienas finansiškai stipresnis klubas bei pademonstruota, kad „kaimiečiai“ (taip tuo metu žiniasklaidoje dažnai buvo užsiminama apie „Šiaulių“ komandą) niekam lengvai nepasiduos. Ypač rungtyniaujant senojoje „Tauro“ sporto salėje. Tuo laikotarpiu atrodė, kad Antanas yra nepakeičiamas, nors vis daugiau paslapčia žmonės kalbėdavo, kad greitai treneris kils į aukštesnį lygį. Netikėtai sezono pradžioje išaušo ta diena kai klubas turėjo atsisveikinti su A.Sireika ir karališkai išlydėti į čempionišką Kauno „Žalgirį“, o patiems ieškotis naujo vedlio, kuris tęstų darbus sėkminga linkme.
2 etapas - ieškojimas
Nepavykus klubo vadovui A.Klimavičiui iškovoti bronzos medalių 2002-03 m. sezone buvo ieškoma žmogaus, kuris pakeistų atrodo nepakeičiamą Šiaulių miesto simbolį. Paieškos buvo sėkmingos, nes sekančius du sezonus prie komandos vairo stovėjęs R.Butautas iškovojo dvejus LKL ir vienerius BBL bronzos medalius. Eksperimentas buvo rizikingas, nes prieš tai R.Butautas treniravo Kauno „LKKA-Kaunas“ moterų komandą bei jaunimo rinktines. Specialistui po dviejų metų persikėlus į finansiškai pajėgesnę ekipą (Rygos „ASK“) vėl teko ieškoti žmogaus, kuris tęstų sėkmingą darbą prie A.Sireikos ir R.Butauto paliktų komandos pamatų. Dėmesys buvo atkreiptas į karštu charakteriu garsėjusį ir kaimynystėje dirbusį A.Rudį (Mažeikiuose). 2005-06 m. sezonas buvo įvertintas teigiamai, tačiau 2006-07 m. sezonas nebebuvo toks sėkmingas: komanda užėmė tik ketvirtą vietą per LKF taurės varžybas, pirmą kartą liko ketvirta BBL turnyre. Nors ekipa vėl laimėjo LKL bronzą ir pirmą kartą pateko į kitą FIBA Europos taurės turnyro etapą, tačiau ir šios pergalės nepadėjo. A.Rudžiui, po sezono „Šiauliai“ pranešė, kad nebepratęs sutarties su treneriu. Sekančiam treneriui turėjo būti užkrauti dideli tikslai, nes komanda persikėlė į naują „Šiaulių areną“, biudžetas buvo bene didžiausias klubo istorijoje. Šias pareigas ir atsakomybę perėmė R.Kuncaitis, kuris sezoną prieš tai buvo Klaipėdos „Neptūno“ vyr. treneriu. Kaip parodė istorija – treneris į jį dėtų vilčių nepateisimo ir viduryje sezono R.Kuncaičio ir komandos keliai išsiskyrė, o sezoną pabaigti buvo patikėta trenerio asistentui R.Giedraičiui. Sezonas buvo baigtas tradicine gaida – bronzos medaliai Lietuvoje, todėl ir sekančiam sezonui komanda buvo patikėta ilgamečiam klubo žaidėjui. 2008-09 m. sezono viduryje atsirado galimybė komandos vyr. treneriu vėl paskirti A.Sireiką, kuria klubas ir pasinaudojo. Tokiu atveju į klubą trims su puse sezono grįžo daugybę titulų su rinktine ir kitais klubais iškovojęs Šiaulių miesto garbės pilietis, tačiau R.Giedraičiu vėl teko vyr. trenerio asistento vaidmuo. Prieš 2010-11 m. sezoną klubas susidūrė su nemažomis finansinėmis problemos, todėl buvo surinkta jauna komanda su M.Žukausku priešakyje iš kurios A.Sireika siekė išspausti maksimumą. Pasibaigus 2011-12 m. sezonui ir antrus metus iš eilės neiškovojus bronzos medalių Lietuvoje A.Sireika pasitraukė iš komandos, o klubo vadovus užklupo nauji ieškojimo labirintai.
3 etapas – stabilumas
2012 m. prie komandos prisijungė jaunas ir perspektyvus treneris G.Petrauskas, anksčiau dirbęs Kėdainių „Nevėžyje“. Dalis Šiaulių visuomenės nebuvo patenkinti tokiu sprendimu, nes buvo įsitikinę, kad trenerio vietą klube rėmimo pagrindu nupirko G.Petrausko tėvas. Nors per keturis sezonus ir nepavyko sugrįžti į bronzinį LKL kelią, tačiau trūko visai nedaug - keletą kartų apmaudžiai ketvirtfinalyje pralaimėta Klaipėdos „Neptūnui“. Per šį laikotarpį buvo iškovotos net trys Baltijos krepšinio lygos čempionų taurės, o 2014-15 m. sezone daugumai netikėtai iškovoti ir LKF taurės bronzos medaliai. Komandai vadovaujant G.Petrauskui žaidimo stilius buvo patrauklus akiai, o ekipoje rungtyniavo daug legionierių iš JAV. Taip susiformavo naujas įvaizdis apie „Šiaulių“ ekipą. Ji perėmė kovingumo pavyzdį iš senųjų A.Sireikos laikų ir pridėjo efektingai rungtyniaujančių žaidėjų derinius (T.Leslie, R.Giedraitis, A.Marei, G.Leonavičius ir kt.), tačiau susidūrė su problema – kiekvienais metais dėl stipriai padidėjusių žaidėjų atlyginimų komanda keitėsi iš pagrindų.
Kas treniruos komandą ir koks etapas mūsų laukia nuo 2016 m.? Apie tai galėsime aptarti po gerų penkių metų 