Ilgai laukėme tos dienos kai pagaliau Lietuvoje būsime vėl treti. Ir ta diena atėjo – 2015 m. vasario mėn. 22 d. LKF taurėje dėl trečios vietos rezultatu 77:62 nugalėtas Utenos „Juventus“ bei susigrąžinta kas buvo pamiršta jau beveik penkis metus. Paskutiniai bronziniai metai mūsų klubui buvo 2009-2010 m. sezonas kai LKF taurėje nugalėjome Kėdainių „Nevėžį, o LKL – Utenos „Juventus“.

2014-15 m., pakeitus LKF taurės formatą, buvo atsisakyta rungtynių su žemesnės lygos komandomis, o pirmos aštuonios LKL komandos po antrojo čempionato turo sužinojo savo varžovus. Tik vieno nelemto pralaimėjimo dėka „Šiauliai“ užėmė tik septintą vietą ir LKF taurės turnyre turėjo kovoti su antrąją LKL komanda – naujaisiais Eurolygos užkariautojais Klaipėdos „Neptūnu“.

Tuo metu kai D.Gailius ir M.Mažeika per televiziją nuolat kartojo, kad laikas būti pirmiems ir kaip jie ten visus nugalės, o K.Maksvytis jau turbūt ruošė kalbą pusfinaliui su Vilniaus „Lietuvos rytu“, „Šiauliai“ labai kruopščiai ruošėsi šioms rungtynėms. Nors „Žalgirio“ arenoje žiūrovų ir nebuvo daug, tačiau didžioji dauguma palaikė „Šiaulių“ komanda, kuri nuo pat rungtynių pradžios kruopščiai ardė klaipėdiečių derinius ir gana patikimai puolė. Negana to, kad šiose rungtynėse negalėjo padėti M.Kumpys, tai rungtynių metu koją susižeidė tiek J.Allen, tiek J.Lee. Likus vienai minutei iki rungtynių pabaigos mūsų atsarginis suolelis priminė mini siaubo filmą – traumuoti M.Kumpys, J.Allen, J.Lee, penkias pražangas surinkęs kapitonas V.Šulskis, kraujuotu veidu R.Olander bei A.Sajavičius. Beveik ligoninės priimamasis, tačiau vyrai pabaigoje sukovojo užtikrintai ir pasiekta pergalė prieš „Neptūną“ (73:71) atvėrė kelią link medalių.

Toliau scenarijus priminė garsų Agatos Kristi detektyvą „Ir tada nebeliko nė vieno“ kai paaiškėjo, kad šiame turnyre daugiau nepadės J.Allen, M.Kumpys, o J.Lee sezonas baigtas. Mūsų liko 8. Pusfinalio rungtynėse pagirtina vyrų kova prieš Vilniaus „Lietuvos rytą“ po dviejų kėlinių leido pirmauti devyniais taškais. Solidu ir rimta! Trečią kėlinį jau matėme, kad senka vyrų jėgos, o ketvirtame kėlinyje surinkti penki taškai neleido pasiekti dar vienos pergalės šiame turnyre.

Liko tai, dėl ko mintyse ir važiavo komanda – bronzinė kova. Tiek „Juventus“, tiek „Šiauliai“ buvo be galo pavargę po dviejų iš eilės rungtynių per dvi dienas, tačiau bronzos medaliai masino abi komandas. Tokio pasiekimo Utena niekada neturėjo, o „Šiauliai“ tai buvo jau pamiršę. Rungtynių pradžia mums nieko gero nežadėjo: jautėsi neužtikrintumas, metimai skriejo netaikliai, o „Juventus“ pataikė ir atrodė keistai šviežesni. Tačiau po pertraukos tikriausia baigėsi „Utenos alaus“ poveikis „Juventus“ komandos žaidėjams, o „Šiauliai“ įjungė aukštesnę pavarą. J.Juciko dėjimai, R.Giedraičio prasivežimai, taiklūs R.Alijevo perdavimai ir dar R.Olander tritaškis galutinai palaužė Utenos komandą – 77:62.

Džiaugiasi komanda, džiaugiasi sirgaliai! Šiuo atveju labai tiktų žymus trenerio A.Sireikos posakis: “Kuo sunkiau, tuo geriau“. Šaunus pasiekimas, sutelkiantis komandą po eilės pralaimėtų pratęsimų.

Įdomūs faktai:

• Turnyro metu „Šiauliai“ į savo krepšį vidutiniškai praleisdavo tik po 68 taškus;
•  Trys žaidėjai aikštelėje praleisdavo vidutiniškai daugiau nei 30 min. (R.Giedraitis – 36 min., G.Leonavičius – 33 min., R.Alijevas – 30 min.);
• Laimėti bronzos medalius nesutrukdė ir gana prastas tritaškių metimų pataikymas (19 iš 76, 25%)

Grįžti į Naujienas