"Šiaulių" komandoje šį sezoną debiutuoja fizinio rengimo treneris Mantas Valčiukaitis, kuris mums papasakojo apie savo kelią į "Šiaulių" krepšinio klubą, dziudo bei kurie žaidėjai iš komandos yra fiziškai stipriausi, greičiausi ir šokliausi.

- Esi daug pasiekęs kaip dziudo meistras/treneris. Kaip įvyko, jog persikvalifikavai į fizinio rengimo trenerį krepšinio akademijoje "Saulė", o galiausiai ir "Šiaulių" krepšinio klube?

- Esu dėkingas dziudo sporto šakai ir savo treneriui Rolandui Kazlauskui už ilgus metus praleistus tame sporte. dziudo suformavo mane kaip asmenybę, kaip žmogų, sportininką, suformavo tvirtą charakterį. O, kad iš dziudo perėjau į krepšinį esu dėkingas būtent Stanislovui Norkui ir tuomet „Saulės“ krepšinio akademijai vadovavusiam Donatui Slaninai, kuris manim pasitikėjo, galbūt matė manyje perspektyvas. O atsitiko taip, kad per magistro studijų paskaitas dėstytojas S. Norkus paklausė manęs ar gali mane rekomenduoti „Saulei“ kaip atletinio rengimo trenerį, nes būtent akademija ieškojo šios srities trenerio. Taip ir prasidėjo mano kelias krepšinyje. Praėjus pusmečiui susidomėjimą manimi parodė ir „Šiaulių“ klubas.

"Šiaulių" komandos legionierius iš JAV David Dudzinski įdomiame interviu pasidalino mintimis apie savo kelią į krepšinį, pomėgius bei gyvenimą ir rungtyniavimą Lietuvoje.

- Kada įvyko tavo pirmoji pažintis su krepšiniu? Gal sportiškumas yra tavo šeimos genuose?

- Aš užaugau žiūrėdamas 1990-ųjų Čikagos “Bulls” ekipos žaidimą, kuriai atstovavo M.Jordan, S.Pippen ir D.Rodman. Mano tėvas žaidė amerikietišką futbolą, o mama buvo plaukikė (abu “Northwestern” universitete), sesuo žaidžia tinklinį “Wichita State”. Esame atletiška šeima, todėl krepšinis pats savaime atėjo į mano gyvenimą.

- Kada supratai, kad krepšinis gali tapti tavo pajamų šaltiniu?

- Studijuodamas antrus metus “Holy Cross” koledže mano treneris užsiminė, kad jeigu taip ir toliau kasmet tobulėsiu, tuomet turėsiu dideles galimybes žaisti profesionaliame lygyje. Ir po mano paskutinių studijų metų aš jau žinojau, kad tai ir noriu daryti ateityje.

Kviečiame iš arčiau susipažinti su "Šiaulių" komandos įžaidėju P.Dambrausku, kuris interviu metu dalinasi įspūdžiais apie pirmąją pažintį su krepšiniu, Šiaulių miestą bei komandą.

- Kaip ir kada susidomėjai krepšiniu?

- Jei gerai prisimenu, krepšiniu susidomėjau 3-ioje klasėje, kai po pamokų pradėjau žaisti su savo klasiokais mokyklos lauko aikštelėje. Nuo 5-os klasės jau pradėjau lankyti krepšinio treniruotes Šarūno Marčiulionio krepšinio mokykloje, bet po dviejų metų perėjau į Vilniaus krepšinio mokyklą.

- Kas buvo tavo idealas krepšinio aikštelėje ir kodėl?

- Nuo pat mažų dienų mėgau Vilniaus „Lietuvos rytą“. Tad ir mėgstamiausias žaidėjas buvo Arvydas Macijauskas, kuris tuo metu žaidė „Lietuvos ryte“.

Besibaigiant pirmajam 2015-16 m. sezono mėnesiui pakalbinome "Šiaulių" komandos vyr.trenerį G.Petrauską, kuris pasidalino nuomone apie komandos tobulėjimą, tikslus FIBA Europe turnyre bei legionierius.

- Kokios nuotaikos vyrauja komandoje po ne itin sėkmingos sezono pradžios?

- Na, nuotaikos galėtų būti ir geresnės, bet žiūrime pozityviai, stengiamės gerinti žaidimą ir žiūrime į priekį.

- Kokias komandos stipriąsias puses įžvelgiate komandos žaidime per pirmąjį mėnesį ir ką labiausiai reikėtų tobulinti?

- Pirmiausiai, aiškiai trūksta susižaidimo. Reikia tobulinti viską tiek gynyboje, tiek puolime. Žaidimas gerėja, bet norėtųsi jį gerinti šiek tiek geriau.

Ilgametis "Šiaulių" komandos žaidėjas, o dabar Utenos "Juventus" klubo prezidentas Žydrūnas Urbonas sutiko pasidalinti prisiminimais apie "Šiaulių" komandą bei "Juventus" ekipos perspektyvas.

- „Šiaulių“ ekipoje iš viso esate sužaidęs virš 200 oficialių rungtynių. Kokią įsimintiniausią pergalę išskirtumei savo karjeroje? Koks trofėjus, iškovotas su „Šiaulių“ komandą, tau yra pats svarbiausias?

- Pirma bronza, kaip ir pirma meilė, niekada nerūdija. Pirmas mano sezonas Šiauliuose ir iškovojome pirmąją bronzą „Šiaulių“ istorijoje. Gera buvo būti dalimi tos nuoširdžios ir paprastos komandos. Dabar suprantu, kad tada sukūrėme pradžią sekančioms bronzoms ir laimėjimams. Susikūrė nugalėtojų mentalitetas.

Sigitas Birutis - daugelio vyresnių komandos gerbėjų maloniai prisimenamas, kovingas bei nenuilstantis žaidėjas. Siūlome trumpą interviu su septynis sezonus "Šiaulių" komandoje praleidusiu vidurio puolėju, kuris jau netrukus švęs 50-ies metų jubiliejų.

- „Šiaulių“ klube karjerą pradėjote 1995 m. ir komandoje rungtyniavote 7 sezonus. Kaip susiklostė situacija, kad Jūs tiek laiko praleidote „Šiaulių“ komandoje?

- Jau buvau nelabai jaunas, grįžęs iš užsienio, nebesinorėjo kažkur blaškytis, norėjosi stabilumo ir pastovumo. Taip pat buvo gera komandinė „dvasia“ Šiauliuose.

- Kartu su „Šiaulių“ ekipa 1995 m. debiutavote FIBA Europe taurės turnyruose. Kokie dar yra likę prisiminimai iš rungtynių su Europos komandomis?

- Tai buvo galingos Europos komandos iš Milano, Malagos, kurios vėliau net žaidė Eurolygoje, o žaidėjai, kurie žaidė už tas komandas (G.Fučka, D.Bodiroga) tapo savo nacionalinių rinktinių lyderiais.

2008-06-03

Gintaras Leonavičius tapo pavyzdžiu visiems LKL aukštaūgiams. Kėdainių „Nevėžio" ekipos 194 cm ūgio atakuojantysis gynėjas reguliariajame sezone blokavo 38 varžovų metimus — vidutiniškai po 2,1 per rungtynes. Artimiausio „stogdengio" — „Šiaulių" vidurio puolėjo 210 cm Sauliaus Kuzminsko vidurkis gerokai prastesnis — 1,5.

— Gintarai, kaip gynėjui pavyko pagal blokuotus kamuolius pralenkti gerokai aukštesnius konkurentus?

— Kolegos sako, kad aš turiu uoslę. Be nuojautos, padėjo ir ilgos rankos. Draugai net juokaudavo, kad turiu ne rankas, o teleskopus. Dar man padėjo ir netikėtumo veiksnys. Varžovai nesitikėdavo, kad aš galiu pasiekti jų metamą kamuolį. Be to, manęs turbūt neįvertindavo, nes dar visai neseniai žaidžiau NKL čempionate. Gal manė, kad aš jiems nepavojingas.

Prie komandos 2015-16 m. sezono startą pakalbinome "Šiaulių" komandos vyr.trenerį G.Petrauską.

- Kaip prabėgo atostogos? Ar turėjote jų kiek nors?

- Ši vasara man buvo išskirtinė, teko dirbti ir su Lietuvos U-16 rinktine, bet atostogoms laiko buvo. Ir dabar turiu dar kelias dienas, tad atiduodu duoklę artimiesiems.

- Kokios patirties įgijote su Lietuvos U-16 rinktine?

- Tai buvo nauja patirtis su nauja grupe vaikinų. Vien atstovauti Lietuvos vėliavą yra didžiulis iššūkis, spaudimas, bet ir didelė garbė. Bet koks darbas yra nauja patirtis ir išmoksti kažko naujo, pamatai ir savo klaidų, tad šis darbas nebuvo išimtis.

2000-07-11

Robertas Giedraitis - 29 metų 192 cm ūgio gynėjas. „Šiaulių" senbuvis - šiai komandai, kuri anksčiau vadinosi „Kelininkas", atstovauja nuo 1988 metų. Praėjusį sezoną su „Šiauliais“ iškovojo LKL trečiąją vietą.

- „Šiauliuose" esate jau 12 metų. Niekada nenorėjote keisti komandos?

- Iš pradžių galvojau taip: kitur važiuosiu, kai baigsiu mokslus (R.Giedraitis studijavo Šiaulių pedagoginiame institute, dabar - universitetas. - Red.). Vėliau sulaukiau pasiūlymų grįžti į Kauną, važiuoti j Klaipėdą, bet siūlė vos keliais šimtais litų didesnį atlyginimą nei „Šiauliai". Buvau pritapęs prie komandos ir nusprendžiau, kad man pačiam bus geriau, jei liksiu.

2000-05-16

Žydrūnas Urbonas — 23 metų 198 cm ūgio „Šiaulių" ekipos puolėjas. 1994 metais tapo Europos jaunių čempionu. 1995-aisiais su Kauno „Lavera" LKL čempionate užėmė trečiąją vietą. Tą patį laimėjimą šiemet pakartojo su „Šiaulių" komanda. Prieš atvykdamas į Šiaulius, dar žaidė Panevėžio ir Šilutės ekipose.

- Žydrūnai, kurioje komandoje - Panevėžio „Lietkabelyje", vėliau pavadintame „Kalnapiliu" (dabar - „Sema"), „Šilutėje" ar „Šiauliuose" labiausiai patiko žaisti?

- Šiauliuose. Ir rezultatai gražūs. „Šiauliai" - šauni komanda, todėl taip toli nuėjome - iki trečiosios vietos šalies čempionate. Ir treneris Antanas Sireika korektiškas - neleidžia įsiliepsnoti pykčiams. Ir atlyginimai nevėluoja.

2000-05-30

LKL čempionato pabaigtuvių šventėje „Šiaulių" treneris Antanas Sireika nedžiūgavo ir nesidalijo prisiminimais. Pirmą kartą trečiąją LKL vietą iškovojusios komandas treneris apie kažką mąstė sėdėdamas atokiau nuo įsilinksminusių pobūvio dalyvių. „Treneri, jums nelinksma?" Klausimas A.Sireiką užklupo netikėtai: „Smagu, — patikino. — Atrodo, visai neseniai su komanda džiaugiausi trečiąja vieta, o dabar nerimauju: ką reikės daryti, jei „Šiauliai" dalyvaus Suprolygoje".

Pasibaigus sėkmingam 2014-2015 m. sezonui siūlome "Šiaulių" komandos vyriausiojo trenerio Gedimino Petrausko interviu.

- Kaip vertinate sezoną?

- Sezoną vertinu kaip banguotą, tačiau gal ir neblogą. Tiesa, gaila, kad LKL užėmėme 7-tą vietą ir jau pirmajame etape susitikom su „Lietuvos ryto“ komanda.

Artėjant LKL "Žvaigždžių dienos" dėjimų konkursui pakalbinome "Šiaulių" komandos dėjimų meistrą Modestą Kumpį. Nors šiais metais jis ir nedalyvaus šiame renginyje, tačiau apie dėjimus į krepšį tikrai turi ką pasakyti.

- Tavo dėjimai ir blokai dažnai papuošia gražiausių epizodų dešimtukus. Kaip išlavinai tokį šuolį? Ar tai Dievo dovana?

- Tai Dievo dovana - nuo mažens buvau šoklus. Aišku dabar stengiuosi dar labiau lavinti šį sugebėjimą.

Siūlome interviu su Jūsų visų išrinktu geriausiu visų laikų "Šiaulių" klubo snaiperiu - G.Pečiulioniu.

- „Šiaulių“ klube karjerą pradėjote 1995 m. ir komandoje rungtyniavote 6 sezonus. Kaip susiklostė situacija, kad Jūsų krepšininko kelias pasuko į Šiaulius?

- Nebuvo jau kur trauktis. Kaune visi klubai buvo sukomplektavę komandas, o „Neca“ klubas, kuriam aš atstovavau - bankrutavo, todėl ir pasirinkau „Šiaulių“ klubą.

Sekmadienio vakarui siūlome interviu su komandos treneriu Gediminu Petrausku.

- Kaip Jūs asmeniškai ir komanda paminėjote šventes? Ar daug laisvų dienų nuo treniruočių turėjo žaidėjai?
- Šventinis periodas gavosi pačiu laiku, po kelių pralaimėjimų reikėjo tos pertraukos kažką šiek tiek pakeisti, pagerinti, sustiprinti fizinį pasiruošimą. Žaidėjai gavo kelias dienas pailsėti. Broliai Olanderiai spėjo ir namus (USA) aplankyti. Tikimės, kad visi šie dalykai išeis į naudą.

Šį gražų vakarą siūlome jums šventinį interviu su komandos kapitonu Vytautu Šulskiu! Ačiū už atsakymus, Vytautai.

- Jei ne krepšinis, Vytautas Šulskis būtų...
- Manau, kad nuo sporto neatitolčiau, gal kokį futbolą žaisčiau.

- Kokių turi prietarų ar ritualų prieš rungtynes?
- Kažkokių ypatingų prietarų neturiu, kaip ir dauguma krepšininkų stengiuosi varžybų dieną neskusti barzdos, nesikirpti nagų.

Gintaras Leonavičius su Jumis pasidalino mintimis apie jau praėjusį laikotarpį "Šiaulių" komandoje, Šiaulių miestą ir saldžiausią pergalę šiame sezone.

- Kaip vertini komandos pasirodymą Lietuvos krepšinio lygoje per praėjusį laikotarpį? Kokia pergalė buvo saldžiausia, o kuris pralaimėjimas - skaudžiausias?
- Sakyčiau sezono pradžia - permaininga, kolektyvas naujas, todėl kartais žaidimas dar banguoja. Manau viskas ateis su laiku, nes komanda dirba kryptingai ir svarbiausia tiki tuo, ką daro. Pergalės man asmeniškai visos vienodai saldžios, nors smagiausia - prieš Krasnojarsko „Enisej“, o skaudžiausias pralaimėjimas - prieš Alytaus „Dzūkiją“.

Kartu su Sauliumi Kuzminsku siūlome prisiminti jo penkis sezonus "Šiaulių" klube, brolį Mindaugą ir kitus įdomius dalykus.

- „Šiaulių“ ekipoje debiutavai 2001-02 m. sezone, būdamas 19 metų. Ar pameni pirmąsias savo varžybas ir pirmąjį sezoną? Kaip tuo metu tave priėmė klubo senbuviai?
- Pirmosios varžybos buvo draugiškos rungtynes prieš Rusijos „Samaros“ klubą. Šiauliuose buvau priimtas tikrai labai šiltai „Šiaulių“ komanda visada šiltai priima visus žaidėjus.

Šio legendinio Šiauliams žaidėjo marškinėliai jau pakabinti arenos palubėse, todėl siūlome išskirtinį interviu su Robertu Giedraičiu - ilgamečiu "Šiaulių" žaidėju ir dabartiniu treneriu.

- Šiauliuose krepšininko karjerą pradėjote „Kelininko“ ekipoje su kuria 1994 m. Lietuvos krepšinio A lygoje po atkaklios kovos nusileidote Vilniaus „LPA“ ir užėmėte antrą vietą, o vėliau patekote ir į Lietuvos krepšinio lygą. Kaip susiklostė situacija, kad Jūsų krepšininko kelias pasuko į Šiaulius?
- 1988 m. atvykau mokytis į Šiaulių pedagoginį institutą. Tuo metu žaidžiau „Kelininko“ ekipoje, o baigus institutą gavau pasiūlymą likti žaisti „Šiaulių“ klube.

Klubo 20-ies metų jubiliejaus proga siūlome interviu su rezultatyviausiu visų laikų "Šiaulių" klubo krepšininku - Vaidu Pauliukėnu.

- „Šiaulių“ ekipoje debiutavai dar 1999-2000 m. sezone, būdamas 20 metų. Ar pameni pirmąsias savo varžybas ir pirmąjį sezoną? Kaip tuo metu tave priėmė klubo senbuviai?
- Taip, atsimenu. Žaidėme Vilniuje su „Lietuvos rytu“. Žaidžiau berods startiniame penkete, tai laksčiau kaip išprotėjęs - kur reikia ir kur nereikia, „prigrybavau“ normaliai . Tada pirmą kartą pamačiau koks piktas būna direktorius...